Graži veja – tvarkingo šeimininko ženklas. Jei veja neprižiūrima greitai išdygsta piktžolės, pasėta žolė praretėja. Daugiausia dėmesio jūsų namų aplinką puošianti veja reikalauja pavasarį, kuomet turi atsigauti po žiemos šalčių.

Laistymas
Tiek pavasarį, tiek vasarą pasitaiko periodų, kada trūksta vandens. Negaudama pakankamo vandens kiekio žolė ima ruduoti ir ją būtina palaistyti. Laistymui geriausia naudoti sukaupta lietaus vandenį. Didesniems vejų plotams siūloma įsirengti laistymo sistemas, kurios sutaupo laiko.

Tinkamai parinktas vandens kiekis pagerina sėklų dygimą bei leidžia vejai gerai įsisavinti maistines medžiagas. Perliejus veja taip pat gali nusilpti, žolės šaknys pradeda pūti.

Pjaukite atsargiai
Vejos priežiūra tai ne tik laistymas, bet taip pat reikia pasirūpinti ir tinkamu pjovimu. Siūlomą pjauti ne daugiau nei trečdalį žolės ilgio. Pavyzdžiui jei užaugo 6 centimetrų žolė, reikėtų pjauti taip, kad liktų maždaug 2 centimetrai. Pjaunant daugiau galima pažeisti veją, kadangi daigą mašina ne pjauna, bet plėšia iš žemės.

Daugelis mėgsta nupjautą žolę iš karto sugrėbti arba netgi iš karto įsigyja žoliapjoves su surinktuvais. Tai nėra gerai. Vejos taip nepažeisite, bet rekomenduojama nupjautą žolę palikti bent kuriam laikui paulėti ant dirvos. Taip veja gaus natūralių trąšų. Tiesa, jei buvote užleidę savo veją ir nupjautos žolės yra labai daug – geriau sugrėbti iš karto, kad neužstotų saulės, vandens ir kitų reikalingų augimui medžiagų.

Vejapjovės
Prižiūrint veją svarbu turėti tinkamą įrenginį jai pjauti. Vejapjovės skirstomos pagal variklį (benzininis ar elektrinis), galingumą (silpnesnės mažesniems plotams, stipresnės didesniems), stumdomas ar savaeigės, pagal peilių tipą ir pan.

Mažiems plotams (pavyzdžiui 6 arų sodų sklypui) puikiai tinka elektrinė vejapjovė. Jos kompaktiškos, dirba gana tyliai, tačiau nėra tinkamos didesniems vejų plotams (gali perkaisti). Bene didžiausias jų trūkumas – yra reikalingas gana ilgas elektros kabelis, kurį visada reikia stebėti, kad netyčia jo neperpjauti. Be to, jei sklype yra medžių ar krūmų, kabelis apsivynioja aplink juos, tenka painioti.

Vejoms, kurių nėra daug taip pat tinka ir mechaninė vejapjovė, kuri veikia ją stumiant. Tačiau tokių vejapjovių naudojimas vargina fiziškai, be to, netinka neseniai pasodintai vejai, ją gali sutrinti, suspausti. Tokios vejapjovės rekomenduojamos reguliariai prižiūrintiems vejas iki 1 aro. Aišku, jei gyvenate kotedže su nedideliu kiemeliu, pirkti mechaninės pjovyklės neverta. Užteks ir rankinės. Be to, bus proga šiek tiek pasportuoti.

Didesniems vejų plotams siūlomos benzininės vejapjovės. Pjovimas benzininėmis vejapjovėmis brangesnis nei elektrinėmis, tačiau nereikia sukti galvos dėl iš paskos besidriekiančio laido. Jei nepatinka stumiamos vejapjovės galima įsigyti sodo traktoriuką (savaeigę vejapjovę).

Sodo traktoriukai
Sodo traktoriukai brangesni nei vejapjovės, tačiau nereikia stumdyti, galima panaudoti ir šakų atsivežimui, komposto pervežimui ir kitiems darbams atlikti, tačiau reikia atskirų priedų (jei galima juos tvirtinti, priklauso nuo modelio). Savaeigės vejapjovės tinka didesniems vejų plotams prižiūrėti. Jei turite bent 15 arų užsodinę gražia veja, vejos priežiūra bus daug lengvesnė ir greitesnė su sodo traktoriuku.

Sunkiai pasiekiamoms vietoms prižiūrėti naudojami trimeriai. Jie kabinami ant peties, pjauna specialia viela ar disku. Galingesni trimeriai gali būti naudojami ne tik vejos pjovimui šlaituose, pakelėse, bet ir netikėtai išdygusių sumedėjusių augalų pjovimui ar pan.

Tręšimas
Nupjovę ir palaistę savo veją negalvokite, kad vejos priežiūra jau baigta – veją būtina tręšti, reguliuoti jos rūgštingumą. Ne kiekvienoje dirvoje gali augti žolė taip, kaip norima. Jei dirba labai rūgšti, reikia mažinti jos rūgštingumą, tam kuo puikiausiai tinka kalkės. Struktūrą labai gerai pagerina biohumusas, mineralinės trąšos.

Tręšiant dirvą vejai reikėtų pasidomėti, kokių sąlygų reikia Jūsų norimai sėti ar jau pasėtai vejai bei vertėtų ištirti pačią dirvą, jos rūgštingumą, kitus parametrus.

Vejos priežiūra reikalauja daugybės laiko ir pastangų. Taip pat, kaip ir kiekvienoje srityje, reikia turėti žinių. Be abejo, žinios ir patirtis ateina su laiku, tačiau kuo daugiau dėmesio skirstyti iš anksto, tuo mažesnius nuostolius ir mažiau vargo turėsite ateityje.

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Straipsniai

Rudeninė sėja – įdomūs eksperimentai

Pastebėta, kad nei žiemos šalčiai, nei pavasarinės šalnos nekenkia ridikų, ropių, burokėlių, morkų, petražolių, salierų ar krapų sėjinukams. Šis faktas byloja, kad minėtuosius augalus reikia sėti rudenį. Sėją galima pradėti iš karto, kai tik žemė truputėlį Pašals. Tai bus naudinga tuo, kad pavasarį daigai prasikals vienu metu, o derlius subręs dviem – trim savaitėm anksčiau nei paprastai. Jei mėstate darže eksperimentuoti, skaitykite toliau. Kiek pasiteisins šis metodas niekas negali nuspėti, tačiau mėgstantys ankstyvasias daržoves gali surizikuoti.

Skaityti daugiau...

Trešnių genėjimas

Trešnės pasižymi sparčiu augimu, tačiau kai medelis stiebiasi į dangų, šakos nespėja formuotis. Todėl negenint galima išauginti aukštus vaismedžius, tačiau jų vainikas bus retas.

Skaityti daugiau...

Koks grūdų derlius būna Lietuvoje

Žemės ūkio ministerija paskelbė prognozes, kad šiemet laukiamas rekordinis javų derlius. Jei gamta neiškrės siurprizų, kulsime apie 4 mln. t. Tiek daug į kombainų bunkerius nebuvo subyrėję nė vienais Nepriklausomybės metais.

Skaityti daugiau...

Juodieji serbentai

Soduose sutinkami juodieji, raudonieji ir baltieji serbentų krūmai. Pramoniniu būdu auginami daugiausia juodieji. Jie vertingiausi ir maistinių medžiagų kiekiu.

Skaityti daugiau...

Sodo planavimas

Visų pirma, reikia išsirinkti ir nuspręsti, kokie vaismedžiai, kokios jų rūšys bus auginamos. Sodo augalai, skirtingai nei darželio gėlės, yra ilgaamžiai, jie nepersodinami kasmet, todėl juos rinktis reikia itin atsakingai, apgalvojant bei pasitariant su savo artimaisiais, kurie tame sode praleis tiek pat daug laiko kaip ir Jūs.

Skaityti daugiau...