Sodas

Braškės prieš žiemą

Sudėtingiausia pasirūpinti braškėmis tada, kuomet užklupus dideliems šalčiams nėra sniego. Sniegas braškėms atstoja užklotą, kuris apsaugo nuo nušalimo, tačiau ir jo ne visuomet užtenka, tad tenka rūpintis ir rimtesnėmis, ne gamtos sukurtomis, apsaugomis nuo šios stichinės nelaimės.

 Braškių paruošimas žiemai netoks sudėtingas, jei turima šiaudų ar kitų žolių (tik ne piktžolių), kuriomis galima mulčiuoti lysvių tarpueilius. Tai padeda kuomet lauke temperatūra žema, tačiau netyčia tarp žolių ir šiaudų gali įsimaišyti ir piktžolių, kurios ne tik nepadės apsaugoti nuo šalčio, bet ir pakenks braškėms.

Ypatingai daug pastangų saugant nuo šalčio reikalauja tos braškės, kurios pasodintos vėliausiai. Anksčiau pasodinti augalai jau būna prigiję, tuo tarpu vėlai pasodintos braškės būna nespėjusios prigyti ir yra daug jautresnės. Tokias braškes būtina gerai apdengti. Geriausiai tam tinka agroplėvelė.

Agroplėvele apdengtos braškės ne tik apsaugomos nuo šalčių, bet ir nuo paukščių, kuomet jau pradedamos nokinti uogos.

Jei vis tik vėlai pasodintas braškes dengti agroplėvele nenorima ar nėra galimybės reikia pasistengi paruošti kuo storesnį mulčo sluoksnį.

Be apdengimo taip pat svarbu, kad žiemos metu braškėms užtektų maistinių medžiagų. Todėl prieš žiemą, rudenį, būtina tinkamai braškes patręšti. Tręšiant (net jei pranešami dideli šalčiai) persistengi negalima, privaloma laikytis nurodytų reikalavimų, kadangi braškėms nepatinka per didelis trąšų kiekis.

Braškės, kurios tinkamai apsaugotos nuo šaltų žiemų, veda daugiau uogų, jos sunoksta didesnės ir kokybiškesnės. Be to, jei braškės auginamos po agroplėvele, didesnis šansas, jog uogų jau turėsite tuomet, kai kiti dar jų tik lauks.